Džinas
Džinas – kadagių uogų aromatą turintis stiprusis gėrimas, kurio gimtinė – Olandija. Šis gėrimas užkariavo daugelio žmonių simpatijas ir yra naudojamas kaip puikus kokteilių ingredientas. Tai vienas populiariausių ir labiausiai paplitusių alkoholinių gėrimų anglosaksų kraštuose, pagal suvartojimą užimantis antrą vietą po viskio.
Olandiška kadaginė genever
XVI amžiuje olandas gydytojas Fransiskus Silvijus de Bouve išrado kadagio uogų skonio stiprųjį gėrimą – genever arba jenever, kuris olandų kalboje reiškia „kadagys“. Visi tikėjo kadagio uogų gydomosiomis savybėmis, tad naudojo jį pilvo skausmams malšinti, šlapimo pūslės sutrikimams, inkstų negalavimams gydyti. Genever yra tautinė olandų kadaginė degtinė, gaminama distiliacijos principu.
Truputis džino istorijos
Trisdešimt metų prieš Ispaniją vykusiame kare (1618-1648) britai, olandų sąjungininkai, atrado genever, kuris tuo metu šildė ir teikė drąsos prieš kovas. Kariai gėrimą pavadino „olandiška drąsa“ ir parsivežė namo, į Angliją. Tuo tarpu Anglijoje genever pavadinimas sutrumpėjo iki gin. 1689 m. Anglijoje visi galėjo gaminti spiritinius gėrimus, tad džinas buvo vienas iš populiariausių: žema kaina ir saldokas skonis užtikrino jo populiarumą. Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, užkirsti kelią alkoholizmui bei pagerinti gėrimo kokybę, buvo pradėti kurti įstatymai ir apribojimai. 1751 m. prekiauti džinu galėjo tik turintys licenziją. Na, o 1820 m. pradėjo kurtis prabanga dvelkiantys džino rūmai, keitėsi gėrimo vartojimo kultūra, džinas tapo populiaresnis tarp aukštuomenės atstovų. Palaipsniui džino kokybė augo, o saldus džino skonis tapo nebepopuliarus ir palaipsniui užleido vietą sausam.
Pagrindinės žaliavos
Gaminant džiną neįmanoma apsieiti be kadagio uogų, bet yra dar kitų komponentų: etilo alkoholis, prieskoninių augalų šaknys, augalų lapai, žiedai ir uogos bei specialiai paruoštas (minkštintas) tyras vanduo. Etilo alkoholiui gaminti gali būti naudojami įvairūs grūdai – rugiai, miežiai, kukurūzai, taip pat bulvės. Džino skoniui pagardinti gali būti pridedama kalendros, anyžių, kardamono, levandų, kmynų, cinamono žievės, apelsino ir citrinos žievelių, saldymedžio šaknų. Kadagio uogos yra kruopščiai atrenkamos, kai kurie gamintojai kadagio uogas išlaiko iki metų šaltose, sausose patalpose, kad jos subręstų ir sukoncentruotų aromatą. Kaip taisyklė, džino gamybos recepte yra nuo 6 iki 10 skirtingų prieskonių, tačiau pagrindinės aromatinės savybės turi būti kadagio.
Tradicinio džino gamybos būdas
Gamybos metu išgaunamas itin kokybiškas, kitaip dar distiliuotu vadinamas, džinas. Etilo alkoholio koncentracija praskiedžiama iki 45 % tūrio ir kartu su kruopščiai atrinktomis kadagio uogomis bei prieskonių mišiniu supilami į tradicinį distiliacijos aparatą. Distiliacijos metu yra išgarinamas etilo alkoholis, kuris nuo augalinės žaliavos įgauna joms būdinga skonį ir aromatą. Distiliuoto alkoholio koncentracija būna 80 % tūrio, tad jis skiedžiamas vandeniu iki norimo stiprumo. Tokiu būdu pagamintas džinas nėra išlaikomas, o iškart išpilstomas į butelius.
Galima ir dar paprasčiau pagaminti džiną, pvz., į vandeniu praskiestą etilo alkoholį pridedant aromatinių medžiagų, kurios suteiks kadagio uogų aromatą. Tai jau bus aromatizuotas gėrimas. Priimta, kad džino alkoholio koncentracija svyruoja nuo 37,5 % iki 47,3 % tūrio.