Vynas

Viso pasaulio vyno ragautojai neabejingi rūšiniams vynams, pavadintiems derlių subrandinusių vynmedžių vardu. Jie išties populiarūs, nes darbų rūpesčiuose paskendusiam vyno pirkėjui nereikia domėtis smulkių vynuogynų derliaus ypatumais. Pakanka prisiminti savo mėgstamo  vardą ir drąsiai sukti vynų pilnos lentynos link.

Kiekviena vynuogių rūšis turi tam tikrus tik jai būdingus bruožus, todėl naudinga žinoti svarbiausių rūšinių vynų savybes. Svarbiausiais vadinami tie, kurių kokybė yra pranašesnė, o skonis – neabejotinai savitas. Nepopuliarios vynuogių rūšys irgi gali duoti derlių gardžiam vynui, tačiau jo populiarumui gali trukdyti specifiniai reikalavimai vynuogyno dirvos tipui, dirbtiniam derliaus mažinimui.

Svarbu paminėti, kad dalis vynų, būdami 100% vienos vynuogių rūšies produktas, niekada neturi šio ženklinimo etiketėje. Tarkime, Prancūzijoje tai gali būti dėl kai kurių rajonų teisinių normų. Tiesiog šios šalies įstatymai dažnai leidžia žymėti tik vynuogyno rajono pavadinimą.

Jokiais atvejais negalima teigti, kad rūšinis nemaišytas vynas yra pranašesnis už maišytą ar atvirkščiai. Maišyti ar nemaišyti priklauso nuo vyno žaliavos savybių. Kartais nemaišyta žaliava, vyndario nuomone, yra tikrai gera, o kartais tam tikras jos savybes būtina pagerinti maišant. Pavyzdžiui, Bordo krašte vynai maišomi dėl skirtingų priežasčių:

‘Cabernet Sauvignon’ kai kuriais metais nespėja prisirpti, ir tai galima kompensuoti naudojant sirpesnio vaisių charakterio ‘Merlot’; 

‘Cabernet Sauvignon’ skonis gomurio pojūčių viduryje gali susilpnėti, o tai galima panaikinti maišant įvairų derlių;

‘Merlot’ ne visada turi pakankamai taninų, tad daugiau tekstūrinio pojūčio padeda pasiekti ‘Cabernet Sauvignon’ taninai.

Muscat

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje populiariausias yra rūšinis “Muscat” vynas. Verta atsiminti, jog ‘Muscat’ vynmedžiai turi keletą atmainų, ne visada aiškiai paženklinamų etiketėse. Tai ‘Muscat Ottonel’, ‘Muscat d’Alexandrie’, ‘Muscat blanc a petits grains’, ‘Muscat rose a petits grains’. Egzistuoja ir daugybė “muskatų”, neturinčių nieko bendra su tikruoju “Muscat” ar tik panašiai skambantį pavadinimą. Tai Morio – ‘Muskat’, ‘Muscadelle’ vynmedžių derliaus vynai. Auginamos ir raudonų uogų derlių duodančios ‘Muscat’ vynmedžių atmainos, tačiau ar tai tos pačios kilmės, ar tik to paties vardo vynmedžiai, gana sunku pasakyti. Žymiausi raudonieji “Muscat” yra iš Italijos – Moscato di Scanzo, Krymo ir Kipro. Visi kiti šio vardo raudonieji vynai dažniausiai yra tik bandymas pasinaudoti “Muscat” vardo populiarumu.

Absoliuti dauguma “Muscat” vynų yra saldūs arba pusiau saldūs. Sausų yra nedaug, geriausi jų - iš Elzaso. Geriausi saldieji vynai gaminami Prancūzijoje. Tai natūraliai saldūs, tačiau pastiprinti “Muscat de Riversaltes”, “Muscat de Frontignan”, “Muscat Beaumes de Venise”, “Muscat de Mireval”. Elzase gaminami vėlyvojo skynimo derliaus “Muscat Selection de Grains Nobles” ar “Muscat Vendange Tardive”. Tarptautiniu mastu gerai vertinamas portugališkas “Moscatel de Setuba”, itališkas arti Afrikos esančių Pantelleria salų ‘Muscat’ derliaus vynas “Moscato de Pantelleria”. Lietuviams gerai žinomas, o ir specialistų vertinamas “Tokaji Muscat”. Žymiausias putojantis “Muscat” yra “Asti Moscato”.

“Muscat” vynų spalva

“Muscat” vynai yra ganėtinai sodrios aukso spalvos. “Muscat Ottonel” pagal spalvą yra šviesiausias, tačiau net ir jame reti jaunatviški žalsvi atspalviai. Elzaso “Muscat” vynai, kaip ir kiti šalto klimato vynuogynų vynai, yra blyškios spalvos. Kartais būdingas kitiems vynams neįprastas rausvas atspalvis. Pastiprinti “Muscat” vynai neretai turi pastebimą rusvą chaki atspalvį.   

“Muscat” vynų aromatas

“Muscat” aromatas aiškiai skiriasi nuo kitų rūšinių vynų kvapų. Pigių vynų aromatas dažnai tik primena vynuoges bei muskusą. Geri vynai kvepia apelsinmedžių, žibuoklių žiedais, abrikosais, persikais ir medumi.

“Muscat” vynų skonis

Priklausomai nuo klimato bei gamybos būdo, “Muscat” vynai dažniausiai būna vidutinio svarumo ar svarūs. Lengvesni būna tik “Asti Moscato” arba sausi “Muscat” vynai. Vaisių skonis dažniausiai yra gana paprastas, retai primena daugiau nei vynuoges. Gerausi vynai primena karamelę, džiovintas slyvas, razinas, abrikosus, medų. Neretai muskatinis skonis yra aiškesnis nei vynų saldumas. “Muscat” vynų dažna bėda – mažas rūgštingumas, tad nors šie vynai saldūs, jie retai tinkami išlaikymui.

“Muscat” vynų išlaikymas

Pastiprinti bei putojantys vynai turi būti ragaujami kuo jaunesni. Visi kiti išlaikomi iki 3 metų ir tik vėlyvojo skinimo derliaus vynai iki 8 – 10 metų.

 

Cabernet Sauvignon

Neabejotinai patys garsiausi raudonieji rūšiniai vynai. Jie retai vadinami kitu vardu, bet jei itališkas vynas pavadintas tik “Cabernet” – tikėtina, kad tai ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc’ derlių derinys. “Cabernet Sauvignon” vynų gimtinė – Bordo, tačiau šio rūšinio “Cabernet Sauvignon” vyno Bordo vyndariai negali siūlyti dėl įstatymo reikalavimų. Per pastarąjį šimtmetį pradėta “Cabernet Sauvignon” vynus gaminti visame pasaulyje. Naujojo pasaulio vynai pastaruoju metu dažnai pradeda dominuoti ne dėl tikrosios savo kokybės, o dėl agresyvios pardavimų strategijos.

“Cabernet Sauvignon” vynų spalva

Jauni ar brandaus amžiaus “Cabernet” yra išskirtinai intensyvios spalvos. Tiesa, labai didelis derlius gali duoti blyškią spalvą, o gerų mažo derlingumo vynuogynų vynų atvirkščiai – ji gali būti beveik nepermatoma.

“Cabernet Sauvignon” vynų aromatas

Blogo oro metais pagamintas “Cabernet” savo neprisirpimą išduoda “žaliais” pomidorų lapų, žoliniais kvapais. Dažniausias “Cabernet Sauvignon” vynų aromatas - juodųjų serbentų, slyvų, alyvuogių ir saldymedžio. Gero sirpumo Naujojo pasaulio derliaus vynas kvepia mentolu ir eukaliptu, mėtomis. Dulkes primenantis aromatas sufleruoja, jog vyne esti daug burną šiurkštinančių taninų, atgaivinančių burną ragaujant tokį vyną su tirštu troškiniu ar stangriu mėsos kepsniu.

“Cabernet Sauvignon” vynų skonis

“Cabernet Sauvignon” vynai retai būna lengvi, dažniau vidutinio svarumo ar net masyvus. Taninų kiekis yra ženklus. Jų švelnumas priklauso nuo derliaus sirpimo sąlygų. Vaisių skonis dažniausiai primena minėtus aromato komponentus. Poskonis dažniausiai ilgas, ganėtinai sausas.

Brandinimas ąžuolo statinėse vynui gali suteikti prieskoningą, kokosų, dūmų, šokolado, vanilės, kedro medienos būdą.

“Cabernet Sauvignon” vynų išlaikymas

“Cabernet” vynų išlaikymo potencialas yra geras. Ąžuole brandinti vynai gali būti ragaujami 3 – 8 metų amžiaus. Atskirų ūkių ar vynuogynų vynai, gaminti gero oro metais, gali būti išlaikomi nuo 15 iki 30 metų. Ilgo išlaikymo “Cabernet Sauvignon” vynuose atsiranda subtilūs papildomi žemės, “cigarų dėžės”, šokolado, tabako bei kavos kvapai ir skoniai.

 

Merlot

Neatskiriamas “Cabernet Sauvignon” partneris savo kilmės vieta, bendru panaudojimu ir dabartiniu geografiniu paplitimu. “Merlot” vynai žinomi tik šiuo vardu. Klaidingai “Merlot” vardu vadinti tik Čilės ‘Carmenere’ vynmedžių vynai. Esminis “Merlot” skirtumas nuo “Cabernet Sauvignon” – visada mažiau svarus skonis, skirtinga skonio tekstūra bei išlaikymo potencialas. “Merlot” iš esmės yra švelnesnio skonio, todėl šis vynas yra itin mėgstamas pradedančiųjų vyno mėgėjų ar ragaujančiųjų vyną be maisto arba su lengvais užkandžiais.

“Merlot” vyno spalva

Skaisti avietinė ar rubino spalva, išlaikymo metu greitai įgaunanti rudą atspalvį.

“Merlot” vynų aromatas

Žolės ir lapų kvapas būdingas blogo sirpumo “Merlot” vynams. Geras “Merlot” vynas turi žibuoklinį, vyšnių, aviečių, slyvų, serbentų, gervuogių, rabarbarų kvapų derinį.

“Merlot” vyno skonis

 “Merlot” vynai retai būna masyvaus skonio. Dažniausiai tai vynas su šilkine taninų tekstūra. Tipiškas “Merlot” vynų ženklas yra vyšnių, aviečių, slyvų skoniai ar jų deriniai. Brandinimas ąžuolo statinėse vynui gali suteikti prieskoningą, kokosų, dūmų, šokolado, vanilės, kedro medienos būdą. 

“Merlot” vyno išlaikymas 

Verta šiuos vynus ragauti tik po 3 – 5 metų išlaikymo. Tik gerais metais gaminti atskirų ūkių ąžuoliniai vynai verti 8 – 15 metų išlaikymo. 

 

Kadarka 

Žymiausia Vengrijos vynuogių veislė, Bulgarijoje žinoma ‘Gamza’ vardu. “Kadarka” vynai neretai gaminami iš prasto sirpumo derliaus, tad ne visada yra išraiškingo charakterio. Kai yra galimybė nuskinti gero sirpumo derlių, vynai yra svaraus skonio, ganėtinai daug taninų, suteikiančių galimybę vyną išlaikyti. Iš sausų vynų geriausiai žinomi ‘Kadarka’ derliaus pagrindu pagaminti “Egri Bikaver”. Apskritai geriausias neišnaudotos kokybės potencialas - “Szekszardi Kadarka” vynai. 

“Kadarka” vyno aromatas ir skonis 

Dėl prastos vyndarystės ir nenusistovėjusių vyndarystės “madų” ganėtinai sunku apibendrinti rūšinių “Kadarka” vynų stilių. Dažniausiai tai vidutinio svarumo vynai su pasitaikančiu vynuogių, aronijų ir kitų tamsių uogų charakteriu. Retsykiais jiems būdingas burnoje išliekantis prieskoningas pojūtis.  

“Kadarka” vyno išlaikymas 

Nebrangių “Kadarka” vynų neverta išlaikyti. 

 

Chardonnay 

Daugelio nuomone, tai geriausia vymedžių rūšis baltojo vyno gamybai. “Chardonnay” vynų kilmės vieta – Burgundija, tačiau dabar šio derliaus vynai gaminami visame pasaulyje. Burgundija jau nebepirmauja “Chardonnay” vynų kokybės srityje. Šiuo metu svarbūs Kalifornijos ‘Sonoma’ ir ‘Carneros’ vynuogynų, Oregono, Vašingtono valstijų; Australijos ir Naujosios Zelandijos vynai. Rytų Europos šalyse geriausi “Chardonnay” gaminami Bulgarijoje. Prieš kelerius metus pradėta gaminti daugiau sirpaus charakterio vynus – tam įtakos turėjo “skrajojantys vyndariai”, konsultuojantys viso pasaulio vynines. Vengrijoje tai pat yra geras šios rūšies vynų gamybos potencialas, tačiau šiuo metu jis ne iki galo išnaudotas. Beje, “Chardonnay” iki šiol nepralenktas blanc de blancs stiliaus šampanizuotų vynų gamyboje. Iš esmės galima išskirti du labai skirtingus “Chardonnay” vyno stilius. Pirmieji - blyškios spalvos, lengvo skonio, gausūs rūgščių ir net mineralinio skonio vynai. Jų charakteris - gėlinis, persikų ir obuolių. Antrieji vynai - sodrios spalvos, svaraus skonio, charakteriu primenantys labai sirpius atogrąžų vaisius. Vyno stilius neretai priklauso ne nuo kilmės vietos, bet nuo vyndarystės būdo. “Chardonnay” vynai neretai yra brangesni už kitus to paties rango vynus. ‘Chardonnay’ uogos nuimant derlių labai lengvai pažeidžiamos, tad reikia daug didesnių pastangų joms išsaugoti: atskirų dėžių kekėms transportuoti, uogos skinamos rankomis. 

“Chardonnay” vyno spalva 

Kartais tai blyški geltona, turinti žalsvą atspalvį, dažniau – šiaudų spalva, laikui bėgant įgyjanti sodrų auksinį atspalvį. 

“Chardonnay” vynų aromatas 

Prasto sirpumo derlius yra agurkų, tabako charakterio. Geriems vynams būdingas obuolių, greipfrutų, laimo, ananasų, melionų, persikų, figų kvapų derinys. 

“Chardonnay” vynų skonis 

“Chardonnay” vynai dažniausiai yra vidutinio svarumo ar svarūs. Priklausomai nuo vyndarystės būdo, jų skonio tirštumas bei pats vaisių skonis gali labai varijuoti. Fermentuojami su nuosėdomis vynai įgauna sūrio, vaško charakterį. Fermentuojami statinėse bei vynai, išlaikomi su nuosėdomis, gali įgauti grietinėlės, mielių, duonos pojūtį. Brandinimas statinėse “Chardonnay” vynams suteikia vanilės, kedro, medžio drožlių, prieskonių, kokosų, dūmų charakterį. 

“Chardonnay” vynų išlaikymas 

Daugelis vynų yra sodraus ir sudėtingo skonio, turi gerą skonio tekstūrą ir gaivumą, tad juos galima papildomai išlaikyti. Kuklios kainos vynai gali būti išlaikomi 3 – 5 metus, tačiau sudėtingai gaminti gerų vynuogynų vynai verti net iki 20 metų išlaikymo. Laikui bėgant šiuose vynuose atsiranda medaus bei riešutinis aromatas ir skonis. 

 

Sauvignon Blanc 

Tai vynuogių rūšis, retai vadinama kitu vardu. Užrašas “Sauvignon” vynų etiketėse kartais naudojamas kaip trumpinys. ‘Sauvignon Blanc’ vynuogių rūšies vynai yra vėsaus klimato vynuogynų specializacija. Labiausiai žinomi rūšiniai prancūziški Luaros slėnio vynai bei baltieji Bordo, kuriuose ‘Sauvignon Blanc’ atlieka svarbiausią, bet ne vienintelį vaidmenį. Geriausių “Sauvignon Blanc” vynų gamybos vieta dabar yra ne Luaros slėnis, o Naujoji Zelandija. Nuo pastarosios kiek atsilieka Čilės “Sauvignon Blanc” rūšiniai vynai. 

“Sauvignon Blanc” vynų spalva 

Šių vynų spalva gali būti šiaudų ar blyškiai gelsva su žaliu atspalviu. 

“Sauvignon Blanc” vynų aromatas 

Prasto sirpumo “Sauvignon Blanc” vynas būna pupelių, šparagų, pomidorų sodinukų kvapo. Geri “Sauvignon Blanc” vynai kvepia šviežiai nupjauta žole, agrastais, melionais, atogrąžų vaisiais. Kartais šalto klimato vynuogynų vynas yra pakankamai dygaus aromato. 

“Sauvignon Blanc” vynų skonis 

Šie rūšiniai vynai įprastai būna lengvi ar vidutinio svarumo. Jie gausūs rūgščių bei pasižymi labai ilgai išliekančiu agrastų, žolės skoniu. “Sauvignon Blanc” retai brandinamas statinėse. Pastaruoju atveju jis įgauna vanilės ir skrudinto medžio charakterį. 

“Sauvignon Blanc” vynų išlaikymas 

Absoliuti dauguma šių vynų turi būti ragaujami ne senesni nei 3 - 5 metų.  

 

Kekfrankos 

Ši vynmedžių rūšis auginama Vengrijoje bei Austrijoje, kur yra žinoma ‘Blaufrankisch’ vardu. Dauguma vengriškų “Kekfrankos” vynų yra pernelyg skysto skonio, atsiradusio dėl labai gausių vynuogių derlių. Tačiau šie vynai, įdėjus pastangų, gali būti kokybiški. Geriausi vynai gali būti gaminami Soprono ir Villany apylinkėse. Markizas Piero Antinori Vengrijoje gamina vieną geriausių, o gal net geriausią, “Bataapati Kekfrankos Reserve” rūšinį vyną. 

“Kekfrankos” vynų aromatas ir skonis 

Vyno spalva paprastai būna skaisčiai avietinė dėl ženklaus rūgštingumo paryškintų pigmentų. Vynas kvepia vyšniomis, žole, braškėmis bei pipirais. “Kekfrankos” dažniausiai yra vidutinio svarumo ar lengvesnis.  “Kekfrankos” vynų išlaikymas Kuklios kainos vynai turėtų būti ragaujami be išlaikymo. 

 

Tempranillo 

Tai sąlyginai naujas svarbiausios lygos žaidėjas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai savotiškas ispanų analogas prancūziškiems “Cabernet Sauvignon” bei italų “Sangiovese” vynams. “Tempranillo” rūšiniai vynai pradėti populiarinti, norint gaminti ne tokius šiurkščius, kaip iki tol populiarius “Garnacha” vynus. Kitose šalyse gaminami “Tempranillo” vynai kol kas dar ne visada prilygsta ispaniškiems. 

“Tempranillo” vynų spalva 

Ganėtinai sodri rubino spalva. Ji retsykiais turi rusvą atspalvį, atsiradusį ne dėl vyno amžiaus, o dėl karšto vynuogynų klimato. “Tempranillo” vynų aromatas “Tempranillo” vynai neturi labai aiškiai išreikšto savo rūšinio aromato. Dažniausi braškių, aviečių, spanguolių, slyvų bei mėlynių kvapai. Šie vynai labai retai gali kvepėti serbentais. 

“Tempranillo” vynų skonis 

Dauguma vynų yra vidutinio svarumo, tačiau dalis gali būti pavadinti svariais. Taninų pojūtis gali būti pakankamai akivaizdus, tačiau vynai turi daug vaisių skonio. Dažnas “Tempranillo” vynų brandinimas amerikietiško ąžuolo statinėse suteikia vanilės, prieskonių, skrebučių charakterį. 

“Tempranillo” vynų išlaikymas 

Tempranillo vynai turi būti išlaikomi 5 – 8 metus. Geriausi, statinėse brandinti vynai gali būti išlaikomi iki 20 metų. 

 

Riesling 

Kai kurie vyno žinovai teigia, kad ‘Riesling’ vynmedžiai duoda derlių geresniam vynui nei ‘Chardonnay’. ‘Riesling’ derlius yra tinkamas saldiems ir sausiems vynams gaminti. “Riesling” kilmės vieta yra Vokietija. Ši šalis iki šiol išlieka saldžių aukščiausios kokybės “Riesling” vynų lyderė. Tikriausiai geresnius sausus “Riesling” vynus gamina Elzaso vyndariai Prancūzijoje. Atsargiai reikia vertinti “Riesling” vynus iš šilto klimato šalių: Vengrijos, Australijos. Minėtų šalių vynai dėl šilto vynuogynų klimato neturi reikiamo gaivumo. “Riesling” vynai labai retai brandinami ąžuolo statinėse, tačiau tai nesumenkina jų aromatų ir skonių sudėtingumo. “Riesling” vynų spalva Vokietijos vynų išvaizda dažnai yra blyški, tarsi vandeninė. Jiems neretai būdingas žalsvas atspalvis. Vėlyvojo skynimo derliaus vynai yra ryškios aukso spalvos, kitiems vynams nebūdingo oranžinio atspalvio. 

“Riesling” vynų aromatas

“Riesling” aromatas primena gėles, arbatą, žalius obuolius, kriaušes, citrusinius vaisius (laimą ir greipfrutus), ananasus, persikus, abrikosus, figas.

“Riesling” vynų skonis

“Riesling” vynai retai būna masyvaus skonio. Jie lengvi ar vidutinio svarumo. Geriausi “Riesling” dažnai yra aiškaus mineralinio skonio, kuris kartu su rūgščių pojūčiu sukuria “plieninį” skonį. Vaisių charakteris beveik visada labai ryškus, ilgai išliekantis burnoje.   

“Riesling” vynų išlaikymas

Dėl labai gaivaus charakterio “Riesling” vynai yra tinkami ilgam išlaikymui. Tai taikytina tik atskirų ūkių arba vynuogynų derliaus vynams. Sausus dera išlaikyti 8 – 25 metus, o vėlyvo skynimo derliaus saldžiuosius vynus 12 – 50 metų.