Brendis

Brendžio pavadinimas kilęs iš olandiško žodžio brandewijn – taip viduramžiais buvo vadinamas pakaitintas vynas. Daugelis žmonių Lietuvoje dar visai neseniai brendį vadino konjaku. Pavadinimas „konjakas“ teisėtai priklauso tik mažoje Prancūzijos Konjako provincijoje (Cognac) pagamintiems vyno distiliatams. Jų gamybos procesas ir naudojamos žaliavos turi atitikti tam tikrus griežtus reikalavimus. Europos Bendrijos šalyse gėrimas, gautas distiliuojant vynuogių vyną, vadinamas „vainbrandu“, „vinjaku“ arba brendžiu. Brendis gali būti gaminamas distiliuojant vaisių vyną, tačiau turi būti atitinkamai pažymėtas, pavyzdžiui, Cherry Brandy – vyšnių brendis.

Brendis gaminamas iš atrinktų aukščiausios kokybės vynuogių vynų. Jie distiliuojami du kartus. Geriausia gauto distiliato dalis – vadinamoji ,,širdis“ – iš pradžių tikrinama uostant ir ragaujant, po to supilama brandinimui į statines. Medis sušvelnina gėrimą, perteikia jam savo savitą aromatą ir skonį. Iš ąžuolo gaminamas statines gamintojai renkasi su ypatingu dėmesiu – gėrimo įgaunamos savybės priklauso nuo ąžuolo kilmės, amžiaus, statinės naudojimo laiko ir dar daugybės kitų detalių. Atsižvelgiant į žaliavos kokybę ir stilių, brandinimas gali būti įvairios trukmės. Brendžio „amžius“ nurodo būtent brandinimo laiką. Ilgiau brandinamas gėrimas įgauna sodresnę spalvą, stipresnį kvapą ir skonį. Siekdami išlaikyti tokį patį brendžio skonį ir kokybę, gamintojai kasmet maišo nevienodo amžiaus žaliavas. Todėl nuorodos VS, VSOP, XO vartotojams nurodo vidutinį mišinio amžių.

Viduržemio regiono šalyse brendžio skonis ir kvapas kartais praturtinami jame mirkant džiovintus vaisius ar papildomai įpilant aromatinių ekstraktų. Tai ypač populiaru Ispanijoje ir Graikijoje.

Parduotuvių lentynose gausu brendžio, tačiau tikrų gero skonio deimančiukų ten yra išties nedaug. Jei nenorite pasiduoti etikečių aukso spindesiui, pasinaudokite keliais naudingais patarimais:

• Gero vardo šlove besinaudojančius gėrimus atskirsite, jei atidžiai ištyrinėsite teisiškai privalomą lietuvišką produktų ženklinimą.
• Būkite atidūs net tyrinėdami „brendiškai“ atrodančio gėrimo etiketę. Jei joje nėra žodžio „brandy“ ar jo atitikmens, tai reiškia, kad gamyboje naudota ne vien ąžuolo statinėse brandinta žaliava.
• Nepasiduokite butelio etiketėse ar dėžutėse aprašytų legendų žavesiui. Jei suskaičiuotumėme visus Napoleono garbei pavadintus gėrimus, taptų aišku, kad garbioji asmenybė vietoje mūšių turėjo kiauras dienas maudytis brangiame gėrime.
• Skirtingai nuo vyno, brendžio rinkoje itin reti nebrangūs ir labai kokybiški produktai. Brangus trijų metų brandinimo brendis dažniausiai geresnis už atmestinai gamintą septynerių metų brendį. Jei apskritai pastarasis buvo tiek brandintas.

Brendis patiekiamas kambario temperatūros, apvaliose, viršuje siaurėjančiose taurėse. Tokios formos inde kvapas koncentruojasi ir atsiskleidžia visa aromatų puokštė. Pamėginkite gėrimo į taurę įpilti tik tiek, kad ją paguldžius ant šono brendis tik prisiliestų taurės kraštą, bet neišbėgtų!