Absentas

Absentas (pranc. absinthe 'pelynas') – stiprus, daug eterinių aliejų (1-20 %) turintis alkoholinis gėrimas. Gėrimo pavadinimas kilęs iš pelyno (lot. Artemisia absinthium, graik. Absinthion) pavadinimo. Karčiojo pelyno trauktinė yra žalios spalvos, turi anyžių prieskonį, jai būdingas kartus skonis. Gėrimas labai stiprus (60-80 %), nes tik tokios koncentracijos alkoholis gali surišti didelį eterinių medžiagų kiekį. Absentas yra žalsvos spalvos, literatūroje prancūziškai kartais vadinamas La Fe Verte – „Žalioji Fėja“.

Dėl didelio eterinių aliejų kiekio, ypač tujono, absentui buvo priskiriamas svaiginantis ir haliucinogeninis poveikis. Šiuo metu manoma, kad absento poveikis nesiskiria nuo kitų to paties stiprumo alkoholinių gėrimų. Aktyvioji medžiaga tujonas, gaunamas iš bitkrėslių, tujų ir didžiausią jo koncentraciją turinčio karčiojo pelyno, naudojama farmacijoje ir paveikia CNS. Tačiau absente tujono yra labai mažai.

Tradicinis (prancūziškasis) absento gėrimo būdas: imama taurelė, įpilama absento, ant taurelės padedama šakutė (desertinė arba speciali absento), ant jos – gabalėlis cukraus. Ant cukraus lašinamas šaltas vanduo, kol gėrimas praskiedžiamas santykiu 3:1 arba 5:1. Absentui maišantis su vandeniu išsiskiria dalis etanolyje ištirpusių eterinių aliejų, kurie sudaro emulsiją ir suteikia gėrimui balkšvą, silpnai švytintį (opalo) atspalvį. Kai kurie absento gamintojai rekomenduoja cukraus nenaudoti, tačiau vandens pilti būtina.

Kiti būdai

Čekiškasis: šis būdas populiarus ir Lietuvoje – į taurelę įpilama absento, imamas arbatinis šaukštelis, juo pasemiama truputis cukraus, kuris suvilgomas absente. Cukrus padegamas, palaukiama, kol jis pilnai išsilydys, tada, dar degantis, išmaišomas absente. Užsidegęs absentas praskiedžiamas, jį užgesinant, vandeniu. Tokiu būdu irgi susidaro žalsvos spalvos gėrimas. Šį būdą XX a. 10 dešimtmetyje išpopuliarino Čekijos alkoholio gamintojai, nes jų gaminamame gėrime „Absinth“ yra mažiau aliejų, todėl geriant tradiciniu būdu jis neįgautų balkšvos švytinčios spalvos.
Rusiškasis: absentas atšaldomas maždaug iki žemesnės nei 0 °C laipsnių temperatūros, geriamas grynas, užkandant citrina.
Per šakutę (ar specialų šaukštelį), ant kurios uždėtas gabaliukas cukraus, palengva lašinamas labai šaltas vanduo. Kai cukrus ištirpsta ir suteka į taurę, gėrimas susidrumsčia, įgaudamas žalsvo pieno atspalvį. Kokteilį galima gaminti su apelsinų, ananasų sultimis, toniku ir ledukais.
Cukrus prieš tai pamirkomas absente ir padegamas. Po to, kai į taurę įlašės reikiamas kiekis išsilydžiusio cukraus, pilamas ledinis vanduo. Šis būdas dar labiau sušvelnina gėrimo skonį, bet yra pavojingas, nes absentas gali užsidegti taurėje.

Absentas gaminamas iš pelynų, anyžių (anyžinės ožiažolės) ir paprastojo pankolio (šios 3 sudėtinės dalys kartais vadinamos „Šventąja trejybe“), taip pat dedama kinmėtės, mėtų, kiniškų anyžių, mažojo pelyno. Pagal kai kuriuos receptus, dar gali būti dedama melisos, kalendros, balinio ajero, šventagaršvės šaknies, veronikos, kadagio, muskatinio riešuto arba kitų vaistinių augalų ir žolelių ekstrakto. Susimaišius šiam skaidriam žaliam gėrimui su vandeniu, išsiskiria eteriniai aliejai, dėl to gėrimo spalva pakinta į baltą (opalo) spalvą, o ištirpęs cukrus sušvelnina kartoką absento skonį.

Paprasčiausiai išmirkius pelynų lapus alkoholyje (maceracija) gaunamas itin kartus skystis, kuriame yra vandenyje tirpaus absentino (vienos iš karčiausių cheminių medžiagų). Todėl pagal tradicinius absento gamybos receptus, po pirminės maceracijos gautas skystis yra distiliuojamas. Pelynų, anyžių ir pankolių distiliatas yra maždaug 82 % alkoholio turintis bespalvis skystis. Bespalvis absentas vadinamas Blanche (baltas) arba La bleue (žydras). Norint suteikti gėrimui žalią spalvą, jame papildomai mirkomos žolės (antrinė maceracija; žalią spalvą suteikia chlorofilas), arba gėrimas tiesiog nudažomas žaliais dažais. Galiausiai, gėrimas koreguojamas iki reikiamo stiprumo (tarp 45 ir 89 % alkoholio tūrio), praskiedžiant vandeniu. Tradicinis absentas nuo šviesos poveikio pamažu keičia spalvą (yrant chlorofilui) iš žalios į gelsvai – žalsvą ir rudą. Priklausomai nuo panaudotų žolelių, galima pagaminti ir raudonos arba kitokios spalvos absentą (tačiau tik žalia ir raudona spalvos laikomos tradicinėmis).

Pigaus absento gamintojai gėrimą gamina be distiliacijos, sumaišydami spiritą su žolelėmis, žolelių ekstraktais ir dažikliais. Šiuos gėrimus daugelis absento mėgėjų laiko trauktinėmis arba absento falsifikatais.

Istoriškai egzistavo 5 neoficialūs absento kokybės laipsniai (pagal kokybę ir alkoholio tūrį): ordinaire, demi – fine, fine, supérieure ir Suisse. Šiuo atveju Suisse (šveicariškas) reiškia aukščiausią kokybės laipsnį, o ne pagaminimo vietą. Supérieure ir Suisse absentai privalėjo būti pagaminti distiliacijos būdu ir dažyti natūraliomis žolelėmis, tuo tarpu ordinaire ir demi – fine absentai galėjo būti gaminami iš žolelių ekstraktų ir dažomi dirbtiniais dažikliais. XIX a. pabaigoje pigaus absento gamintojai siekdami suteikti žalią spalvą į savo gaminį dėdavo cinko, vario junginių, indigo, o siekdami išgauti švytėjimą – stibio trichlorido. Pagamintame iš prastos kokybės spirito arba nekokybiškai distiliuotame absente taip pat galėjo būti metanolio ir kitų nuodingų medžiagų. Visa tai prisidėjo prie absento, kaip pavojingo ir haliucinogeninio gėrimo, įvaizdžio susiformavimo.